Nykštukinės voverinės skraiduolės paplitimas apima Naująją Gvinėją ir kai kurias šalia esančias salas, Bismarko salyną, taip pat šiaurės ir rytų Australiją. Skraiduolės gali gyventi įvairių tipų miškuose, jei tik yra pakankamai maisto atsargų. Jos gyvena medžiuose, dažnai suka lizdus eukaliptų šakose.

Nykštukinė voverinė skraiduolė – palyginti mažas žinduolis, sveriantis iki 110 gramų. Nykštukinės voverinės skraiduolės paprastai būna pilkšvos spalvos viršuje, o apatinės kūno dalis yra šviesesnė. Voverinės skraiduolės turi sklandymui skirtą membraną, kuri tęsiasi nuo priekinių iki užpakalinių kojų pirštų. Nykštukinės voverinės skraiduolės yra labai aktyvūs gyvūnai, galintys nusklęsti net iki 45 metrų. Jos lizduose gyvena grupėse, sudarytose iš patinų, patelių ir jauniklių, kurie visi yra tarpusavyje susiję. Nykštukinių voverinių skraiduolių grupės yra griežtai teritorinės. Suaugę patinai reguliariai žymi savo teritoriją savo seilėmis ir analinių, rankų bei kojų kvapnių liaukų išskyromis. Įprastai kiekvienoje grupėje yra vienas dominuojantis patinas, kuris atsakingas už didžiąją dalį teritorijos žymėjimą. Nykštukinės voverinės skraiduolės taip pat bendrauja įvairiais garsais, pavyzdžiui, apie pavojų praneša šuns lojimą primenančiu balsu.

Nykštukinės voverinės skraiduolės yra visaėdžiai gyvūnai. Ypač mėgsta saldžius sakus, kurių randama eukaliptų medžiuose. Jų mityba taip pat apima žiedadulkes, nektarą, vabzdžius ir jų lervas, vorus ir mažus stuburinius gyvūnus.

Voverinės skraiduolės lytinę brandą pasiekia budamos metų amžiaus. Neštumas trunka apie 16 dienų. Nykštukinės voverinės skraiduolės dažniausiai turi 1-2 jauniklius, kurių svoris gimimo metu siekia vos apie 0,19 gramo. Patelė jauniklius nešioja sterblėje, o sulaukę maždaug 70 dienų, jaunikliai ją palieka, o po maždaug 111 dienų jie tampa nepriklausomi.

Jei oro sąlygos tampa per šaltos arba ilgą laiką trūksta maisto, nykštukinės voverinės skraiduolės gali užmigti žiemos miegu.