Rytinis mėlynliežuvis scinkas pasižymi ilgu mėlynu liežuviu, kuris naudojamas gynybinei funkcijai atlikti. Jo oda yra palyginti lygi, padengta persidengiančiais žvyneliais, primenančiais žuvies žvynus. Kūno spalva – pilkšvas pilvas, galva šviesiai ruda, o nugaros pusėje – tamsiai rudi ir kreminiai dryžiai ar dėmės. Jaunikliai gali turėti platesnę spalvų įvairovę, kuri padeda jiems pasislėpti. Ši spalva išnyksta, kai jauniklis pasiekia brandą. Kūno struktūra yra tvirta, o kojos – palyginti trumpos. Masė kartrais siekia iki 500 gramų.

Mėlynliežuvis scinkas yra kilęs iš Australijos, taip pat randamas Naujojoje Gvinėjoje ir Tasmanijoje. Gyvena pusdykumėse, mišriuose miškuose ir krūmynuose.

Mėlynliežuvis scinkas gimdo gyvus jauniklius. Todėl kiaušiniai neatsiduria plėšrūnų akiratyje, o išgyvenamumas didėja. Per vieną reprodukcijos ciklą būna apie 10-15 jauniklių.

Ypatingas scinkų elgesys – ryškaus mėlyno liežuvio naudojimas. Jei scinkas būna susijaudinęs, išsigandęs – atidaro burną, iškiša mėlyną liežuvį, ir garsiai šnypščia.

Mėlynliežuvis scinkas yra visaėdis ir maitinasi įvairiais maisto produktais. Jis valgo mažus gyvūnus, tokius kaip vabzdžiai, kiti ropliai, sraigės taip pat kai kuriuos augalus ir vaisius.