Degu gamtoje sutinkamas tik Centrinėje Čilėje, daugiausiai Andų kalnų pietiniuose šlaituose iki 1200 metrų virš jūros lygio, tarp 28 ir 35 laipsnių pietų platumos. Degu yra populiarus augintinis visame pasaulyje ir dažnai naudojamas laboratoriniuose tyrimuose.

Suauge degu sveria nuo 170 iki 300 g ir jų kūno ilgis, įskaitant uodegą, siekia nuo 325 iki 440 mm. Jo kailis šviesiai rudas arba pilkas su gelsvu atspalviu ant nugaros ir galvos, o pilvas ir pėdos yra šviesiai kreminiai. Uodega yra vidutinio ilgio ir turi plaukuotą galiuką.

Degu yra socialūs gyvūnai, turi išvystytą socialinę hierarchiją ir gyvena grupėmis, kurių sudėtyje įprastai būna 1–2 patinai ir 2–5 patelės. Jie yra dieniniai gyvūnai, daugiausia aktyvūs rytais ir vakarais. Degu įprastai veisiasi kartą per metus, tačiau esant palankioms sąlygoms jie gali turėti antrą vadą. Veisimosi sezonu degu patinai tampa agresyvūs, stengiasi apsaugoti savo teritoriją ir pateles nuo kitų patinų. Po 90 dienų nėštumo gimsta 4-6 jaunikliai, kurie yra visiškai išsivystę, turi kailį. Jaunikliai sugeba savarankiškai judėti vos po kelių valandų po gimimo ir tampa nepriklausomi nuo tėvų, kai jiems sukanka 4–6 savaitės.

Degu yra augalėdžiai gyvūnai, minta įvairių rūšių krūmų lapais, žieve ir sėklomis. Tačiau pasitaiko atvejų, kai senesni individai pradeda valgyti mėsą.

Degu daro įtaką augalų bendruomenėms, nes valgydami mažiau skaidulinius augalus ir mažindami jų kiekį, leidžia vešėti kitoms augalų rūšims. Jie taip pat yra svarbus maisto šaltinis plėšrūnams, tokiems kai lapės, pelėdos ir ereliai. Degu naudoja garsinius signalus, kad įspėti kitus grupės narius apie pavojų. Taip pat degu savo urvais dalinasi su kai kuriais kitais gyvūnais ir tokiu budu sugeba išvengti plėšrūnų. Degu šlapimas atspindi ultravioletinę šviesą, todėl šlapimo žymės gali būti naudojamos komunikacijai, kadangi jų akys mato ultravioletiniame spektre.

Gyvenimo trukmė: 5-8 metai.