Nors vis dar nėra aišku, kur tiksliai buvo prijaukintas naminis šeškas, tačiau manoma, kad jie galėjo būti prijaukinti iš vietinių europinių šeškų (Mustela putorius). Pirmieji įrodymai apie naminius šeškus Europoje atsirado daugiau nei prieš 2500 metų. Šiandien naminis šeškas paplitęs visame pasaulyje kaip augintinis ir naudojamas moksliniams tyrimams.. 

Naminiai šeškai pirmiausiai gyveno miško ir pusiau miško buveinėse netoli vandens šaltinių. Dabar naminių šeškų buveinės daugiausia yra žmogaus gyvenamose vietose, kur jie laikomi kaip augintiniai.

Naminiai šeškai pasiekia pilną suaugusiųjų dydį maždaug per vienerius metus. Tipiška patelė sveria nuo 0,3 iki 1,1 kg. Naminiai šeškai turi ryškų lytinį dimorfizmą: patinai gali sverti nuo 0,9 iki 2,7 kg. Kūnas ilgas ir lieknas, patelės ilgis svyruoja nuo 33 iki 35,5 cm, o patinų – nuo 38 iki 40,6 cm. Uodega paprastai būna 7,6–10 cm ilgio.

Naminiai šeškai buvo veisiami įvairių kailio spalvų, bei raštų ir dažniausiai pasitaikančios yra septynios spalvos. 

Naminiai šeškai gali turėti iki trijų sėkmingų vados per metus ir 15 jauniklių. Nėštumo trukmė yra apie 42 dienas. Jaunikliai gimsta akli ir užmerktomis akimis.

Naminis šeškas dažnai miega 18-20 valandų per parą, o labiausiai aktyvus būna ryte ir vakare. Tačiau aktyvumo laikas gali keistis priklausomai nuo to, kada šeimininkas su juo bendrauja. Naminiai šeškai yra žaismingi ir smalsūs ir mėgsta bendrauti su kitais namų augintiniais, tokiais kaip katės ir šunys. Jie gali būti išmokyti atlikti triukus ir reaguoja į drausminimą.

Naminiai šeškai nėra įtraukti į jokius apsaugos sąrašus, nes jų populiacija yra labai didelė.

Nors naminiai šeškai neturi natūralių plėšrūnų, tačiau paleisti į laisvę gali sukelti grėsmę vietiniams gyvūnams, ypač paukščiams.

Gyvenimo trukmė: 6-10 metų.