Žaliasis medžių pitonas gyvena tik Australijoje, Naujojoje Gvinėjoje ir aplinkinėse salose. Pitonai gyvena tropiniuose miškuose, kartais vietovėse iki 2000 metrų virš jūros lygio. Jauni pitonai dažniausiai laikosi pamiškėse, kur šviesa pasiekia žemę, o suaugę pitonai gyvenimą praleidžia tankiuose medžių šakose.

Suaugę pitonai vidutiniškai siekia 1,5 metro ilgį, tačiau didžiausi užfiksuoti egzemplioriai būna iki 2,2 metro ilgio. Jie turi prehensinę uodegą, kuri padeda kopti. Suaugusieji žalieji pitonai pasižymi ryškiai žalia spalva su geltonais ar baltais taškais ant nugaros, tačiau kai kurie individai turi geltonos arba baltos spalvos pilvą.

Žalieji pitonai yra plėšrūnai, kurie minta mažais žinduoliais, paukščiais ir driežais. Šios rūšies pitonai dažniausiai yra naktiniai. Galvos viršugalvyje turi šilumai jautrias lastales, kurių pagalba jaučia šiltakraujus gyvūnus ir juos sekmingai sumedžioja višiškoje tamsoje.

Žaliųjų medžių pitonų populiacijos gali būti pažeidžiamos, nes pasitaiko, kad jie yra gaudomi prekybai ir parduodami kaip naminiai gyvūnai. Australijoje ir Naujojoje Gvinėjoje draudžiama rinkti žaliuosius medžių pitonus. Be nelegalios prekybos, šios rūšies pitonai taip pat yra pažeidžiami dėl buveinių nykimo kertant miškus ir ūkininkavimo.