Surikata natūraliai gyvena pietinėje Afrikos dalyje, daugiausia Angoloje, Namibijoje, Bocvanoje ir Pietų Afrikos Respublikoje. Jų buveinės apima sausas, akmeningus upių slėnius ir įvairias dykumų zonas. Surikatos sutinkamos ir Kalahario dykumoje, taip pat savanose ir pusdykumėse, kurios per metus gauna mažiau nei 600 mm kritulių. Šie gyvūnai kasa urvus, kurios padeda jiems išlikti ir apsisaugoti nuo karščio bei plešrūnų.

Surikatos yra nedideli plėšrūnai, kurių kūno ilgis siekia 245–290 mm , o uodegos ilgis – apie 190–240 mm. Surikatų kailis paprastai būna pilkai rudas su baltomis dėmėmis. Akys apsuptos juodais ratilais, o ausys mažos ir pusmėnulio formos. Surikatos taip pat turi ilgus, aštrius nagus, kurie padeda kasti urvus ir gaudyti grobį.

Surikatos dažniausiai minta vabzdžiais, tačiau jų racioną taip pat sudaro sliekai, vabzdžių lervos, driežai, ropliai ir paukščiai. Mityba priklauso nuo metų laikų ir maisto prieinamumo. Surikatos yra socialūs gyvūnai ir dažnai medžioja grupėmis. Medžioklės metu grupė susivienija, o vienas individas būna „sargybinis“ ir stebi aplinką. Apie pavojų praneša įvairiais garsais. Surikatų grupę sudaro nuo 2 iki 50 individų, priklausomai nuo aplinkos ir maisto išteklių. Grupei vadovauja dominuojanti pora, o kiti nariai padeda prižiūrėti jauniklius ir užtikrina grupės saugumą. Jauniklius veda dominuojanti patelė. Neštumas trunka apie 60–70 dienų, o jaunikliai gimsta akli ir kurti, tačiau labai greitai pradeda augti ir po kelių savaičių jau aktyviai ieško maisto.

Surikatos vaidina svarbų vaidmenį ekosistemose, nes jų įprotis kasti urvus padeda sukurti buveines kitoms rūšims. Taip pat jų mitybos įpročiai padeda kontroliuoti vabzdžių kiekį. 

Gyvenimo trukmė: Laisvėje – 5-15 metų, nelaisvėje – 12-20 metų.