Rivso vėžlys gamtoje paplites Azijoje: pietinėje Kinijoje, taip pat yra paplitęs Korėjoje, Taivane ir Japonijoje. Šie vėžliai yra lankstūs ir gali prisitaikyti prie įvairių sąlygų. Rivso vėžliai sutinkami įvairiuose vandens telkiniuose, pavyzdžiui, upėse, tvenkiniuose ir ežeruose, tačiau gali gyventi sausumoje, jeigu randa pakankamai maisto ir slėptuvių.

Rivso vėžlys yra nedidelis pusiau sausumos vėžlys, kurio ilgis siekia nuo 10 iki 12 cm. Pasitaiko, kad kai kurie individai gali užaugti iki 40 cm. Suaugę vėžliai yra visaėdžiai ir įprastai maitinasi žuvimis, mažais moliuskais, kirminais, krevetėmis, tačiau taip pat gali valgyti augalų dalis, nukritusius vaisius. Tuo tarpu jauni vėžliai yra daugiau plėšrūnai ir tik su amžiumi keičiasi mitybos įpročiai. Rivso vėžliai būna aktyvūs tiek dieną, tiek naktį, tačiau aktyvumo laikotarpiai priklauso nuo aplinkos temperatūros ir metų laikų.

Rivso vėžliai veisiasi pavasarį. Patelės kiaušinius deda į smėlėtą dirvą. Kiaušinių skaičius paprastai siekia nuo 4 iki 6, o jų inkubacija trunka apie 90 dienų.

Žiemą rivso vėžliai hibernuoja, t. y. užmiega žiemos miegu, slepiasi po žeme arba medžių šaknimis. Tačiau, jeigu klimatas leidžia, vėžliai gali laikinai pabūsti ir būti aktyvus.

Rivso vėžliai, kaip ir daugelis kitų vėžlių rūšių, susiduria su įvairiomis grėsmėmis. Pagrindinės grėsmės tai buveinių praradimas, vandens tarša ir brakonieriavimas. Dėl savo mažo dydžio ir populiarumo, jie dažnai  parduodami nelegaliai. Tačiau, kai kur vykdoma rivso vėžlių apsauga ir veisimas užtikrina jų išlikimą.