Paprastųjų smauglių viršutinė kūno pusė paprastai būna ruda ir kaštoninė arba šviesiai pilka pilvo pusė. Šonais eina tamsios rombo formos dėmės, o visame kūne gali būti mažesnių tamsių juostų. Tačiau nelaisvėje būvo išveista daug kitų spalvinių morfų. Patelės būna didesnės nei patinėliai, o vidutinis šios rūšies smauglių kūno ilgis siekia 2-3 metrus, o svoris gali siekti iki 30 kg. Šiuo metu pripažįstamos devynios paprastųjų smauglių porūšiai.  

Gamtoje smaugliai paplitę Šiaurės Meksikoje, Centrinėje ir Pietų Amerikoje, Argentinoje, Peru.

Pagrindinė gyvenamoji aplinka – atogražų miškų pakraščiai, upių pakrantės, tačiau juos galima rasti ir pievose, sausuose tropiniuose miškuose, pusdykumėse. Jie taip pat dažnai aptinkami netoli žmonių gyvenviečių, žemės ūkio laukuose.

Paprastieji smaugliai yra plešrūnai ir dažniausiai maitinasi smulkiais žinduoliais, tokiais kaip šikšnosparniai, paukščiai, graužikai ir oposumai. Smaugliai dažniausiai medžioja naktimis iš pasalų, kantriai laukdami aukos. Jie savo grobį uždusina ir tik tada praryja. Medžioja retai, nes ilgai virškina.

Paprastieji smaugliai yra vienišiai, naktiniai gyvūnai, kurie didžiąją dienos dalį praleidžia įvairių žinduolių urvuose. Šaltesnio ar sausesnio klimato sąlygomis smaugliai gali kelias savaites būti neaktyvūs. Kaip ir kitos gyvatės, jie periodiškai keičia savo odą ir tuo laikotarpiu tampa neaktyvūs. Pagrindiniai smauglių priešai gamtoje yra plėšrūs paukščiai, kaimanai, aligatoriai ir jaguarai.

Gyvenimo trukmė: 20-30 metų.