Naminės žiurkės, kaip ir jų laukiniai protėviai, kilusios iš Šiaurės Kinijos. Šis gyvūnas Europoje pasirodė XVIII a. pradžioje, o iki 1800 metų jau buvo paplitęs visuose Europos šalyse. Šiandien naminės žiurkės aptinkamos visuose pasaulio žemynuose, išskyrus Antarktidą.

Šios žiurkės natūraliai gyveno miškuose ir krūmynuose Azijoje, tačiau šiandien jos dažniausiai būna netoli žmonių gyvenviečių. Jos apsigyvena bet kur, kur yra maisto ir pastogės – nuo sąvartynų ir kanalizacijos iki atvirų laukų ir miškų. Taip pat dažnai jas galima rasti namuose, rūsiuose, sandėliuose.

Naminių žiurkių kūnas gali siekti apie 400 mm ilgio, o svoris svyruoja nuo 140 iki 500 g. Patinai paprastai yra didesni nei patelės. Uodega plika ir trumpesnė už kūno ilgį. Akys yra mažos, o ausys dažnai trumpesnės nei kitų panašių rūšių žiurkių.

Naminės žiurkės yra visaėdžiai ir labai gerai prisitaiko prie įvairaus maisto. Miestuose jos dažniausiai maitinasi žmonių išmestais maisto produktais, tačiau gali valgyti ir mažus paukščius, graužikus, ar net mažus roplius. Taip pat būvo pastebėtos gaudant žuvis. Jų virškinimo sistema yra labai greita, todėl jos turi valgyti dažnai.

Naminės žiurkės dažniausiai yra naktinės. Dėl savo išskirtinių gebėjimų orientuotis, žiurkės gali prisiminti sudėtingus kanalų ir urvų tinklus. Jos gyvena didelėse grupėse, kuriose dominuoja patinai.

Naminės žiurkės yra labai produktyvios. Viena patelė gali per metus susilaukti net iki 60 palikuonių. Naujagimiai yra labai maži ir bejėgiai, tačiau greitai vystosi ir per 3–4 savaites jau pradeda gyventi savarankiškai. Patelės lytinę brandą pasiekia 4 mėnesių amžiaus, o patinai – 3 mėnesių.

Naminės žiurkės nėra įtrauktos į saugomų rūšių sąrašus, nes jų populiacijos yra stabilios ir gausios. Tačiau jos gali kelti rimtą grėsmę vietinėms rūšims, ypač kenkdamos paukščiams ir mažiems gyvūnams. Dėl jų gebėjimo išplisti, žiurkės gali sukelti ligų plitimą bei kitus ekologinius sutrikimus. Tačiau naminės žiurkės platina augalų sėklas ir padeda aeruoti dirvožemį, kai kasa urvus.

Naminės žiurkės turi didelę reikšmę moksliniams tyrimams, ypač medicinoje ir genetikoje. Be to, jos naudojamos elgsenos tyrimuose dėl savo gebėjimo greitai mokytis.