VILNIUS
Leopardinis gekonas (Eublepharis macularius)
Suaugę leopardiniai gekonai paprastai turi geltoną ir juodą dėmėtą galvą ir nugarą, pilkai rudą uodegą su baltomis skersinėmis juostomis ir juodomis dėmėmis bei baltą arba šviesią pilvo pusę, kas suteikia leopardą primenančią išvaizdą. Jie gali užaugti iki 23 cm ilgio. Išskirtinis bruožas – stora uodega, kurioje šie driežai kaupia maisto atsargas. Skirtingai nei daugelis kitų gekonų, leopardinis gekonas neturi lipnių pirštų pagalvėlių.
Gamtoje paplikę Pakistane, Afganistane, Irane ir Vakarų Indijoje ir sutinkamas sausose akmenuotose dykumose ir pievose su šiurkščia žolei.
Leopardiniai gekonai yra vabzdžiaėdžiai, dažniausiai maitinasi svirpliais, tarakonais, milčiais, vorais, skruzdėlėmis ir kitais vabzdžiais. Kartais valgo graužikų jauniklius. Gekonai kartais valgo smėlį, kad gautų kalcio. Šie driežai taip pat praktikuoja dermatofagiją – valgo savo seną numestą odą. Manoma, kad tai daroma norint gauti reikalingų maistinių medžiagų arba paslėpti savo kvapą nuo plėšrūnų.
Leopardiniai gekonai labiausiai aktyvus yra nakti, o didžiąją dienos dalį praleidžia slėpdamiesi po akmenimis arba urvuose su aukštesne drėgme. Pajutę pavojų, kad išvengti plėšrūnų arba esant stipriam stresui leopardiniai gekonai gali numesti uodegą, kuri vėliau atauga. Pagrindiniai plėšrūnai – lapės, gyvatės, kiti driežai ir pelėdos.

Įdomūs faktai
paplitimas
Afganistanas, Indija, Nepalas, Pakistanas
buveinė
akmeningos dykumos, sausos pievos
mityba
vabzdžiai, skorpionai, vorai, šimtakojai
dydis
18 cm
svoris
50-80 g
jaunikliai
2 kiaušiniai, inkubacija 45-53 d.
gyvenimo trukmė
gamtoje 5 metai, nelaisvėje 10-20 metų
grėsmės
nėra
IUCN statusas
LC – nekelia susirūpinimo