Balkanų vėžlys gyvena Šiaurės Viduržemio jūros regione, Europoje. Šis vėžlys randamas nuo Rumunijos ir Graikijos iki pietinės Ispanijos, o maždaug ketvirtadalis visos populiacijos gyvena Italijos pusiasalyje. Balkanų vėžliai dažniausiai gyvena sausose miškuose, kalvotose pievose, kur jie aktyviai ieško maisto. Dėl buveinių naikinimo šiuos vėžlius galima rasti ir žemės ūkio laukuose.

Balkanų vėžliai yra vidutinio dydžio vėžliai, kurių ilgis svyruoja nuo 120 iki 230 mm, o svoris siekia apie 2–2,5 kg. Patelės paprastai būna didesnės nei patinai ir pasiekia lytinę brandą ankstesniame amžiuje.

Balkanų vėžliai yra augalėdžiai ir valgo įvairias žoles, lapus ir gėles. Jeigu dėl sausros būna tinkamo maisto stoka, tai vėžliai gali maitintis vabzdžiais, sraigėmis ir sliekais. Gamtoje balkanų vėžliai užmiega žiemos miegu ir tampa aktyvūs vėl pavasarį. Esant itin karštiems orams, jie sugeba giliai įsikasti į žemę.

Balkanų vėžliai pradeda veistis pavasarį pasibaigus žiemos miegui. Patelės pasirenka patinus pagal vizualius ir aukšto dažnio garso signalus, kuriuos skleidžia patinai. Patelės deda kiaušinius į žemę, dažnai keliose vietose, o inkubacija trunka apie 90 dienų. Vėžliukai išsirita vasaros pabaigoje. Suaugę balkanų vėžliai turi mažai natūralių priešų, nes jie gali pasislėpti savo kietame kiaute, tačiau jauni vėžliukai patiria didesnę grėsmę nuo tokių plėšrūnų kaip žiurkės, paukščiai (ypač strazdai), gyvatės, šernai, lapės.

Balkanų vėžliai yra svarbūs ekosistemoms, nes jie reguliuoja augalų plitimą ir platina jų sėklas. Šie vėžliai taip pat yra įvairių parazitų, tokių kaip nematodai, šeimininkai.

Balkanų vėžlių populiacijos mažėja dėl gyvenamųjų vietų naikinimo, brakonieriavimo, gaisrų ir herbicidų naudojimo. Taip pat daug vėžlių žūsta patekę po automobilių ratais. Atsižvelgiant į lėtą jų dauginimosi tempą ir ilgaamžiškumą, šie faktoriai turi didelį poveikį jų populiacijoms. Siekiant stabilizuoti esamas populiacijas yra vykdomos balkanų vėžlių reintrodukcijos programos.

Gyvenimo trukmė: 45-70 metų.